Amžine geltonosios demes degeneracija ir metabolomika. Literaturos apžvalga

Amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai amžiaus sąlygota centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės degeneracinė liga, kuri dažnai pasireiškia ryškiu ir negrįžtamuoju centrinės regos išnykimu. Liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, nors retais atvejais gali išsivystyti ir jaunesnio amžiaus žmonėms. Šiuo metu tai yra pagrindinė negrįžtamojo regos netekimo priežastis išsivysčiusiose šalyse. AGDD yra daugiaveiksnė liga, dažniausi aplinkos rizikos veiksniai yra senėjimas, rūkymas, šeiminė anamnezė, mažas antioksidantų ir omega-3 riebalų rugščių vartojimas bei sumažėjęs fizinis aktyvumas. Nustatyti svarbiausi patogeneziniai mechanizmai, kurie skatina AGDD atsiradimą: drūzų formavimasis, lokalus uždegimas ir neovaskulizacija. Siekiant diagnozuoti AGDD, labai svarbu suprasti ir nustatyti ankstyvuosius ligos vystymosi ir progresavimo žymenis. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad metabolinė disfunkcija turi didelę įtaką AGDD etiopatogenezei. Naujausia ir daug žadanti tyrimų sritis oftalmologijoje yra metabolomika, kuri gali tirti su akių ligomis susijusius žymenis. Vienas iš metaboliškai aktyviausių audinių žmogaus kune yra tinklainė, todėl daug vilčių teikia metabolomikos tyrimas, kuris gali būti atliekamas stebint AGDD atsiradimo ir progresavimo metu vykstančius molekulinius pokyčius. Nustatyti biologiniai žymenys gali suteikti galimybę diagnozuoti AGDD toje ligos stadijoje, kai negrįžtamųjų pokyčiu dar nėra, netgi ateityje, galbut, naudoti kaip diagnostinius žymenis busimam AGDD gydymui. Šioje apžvalgoje nagrinėjami metaboliniai tinklainės pokyčiai remiantis naujausia AGDD metabolomikos tyrimų literatūra. Taip pat aptariami biologinių metabolinių žymenų nustatymo metodai sergantiesiems AGDD: tiriant ašaras, stiklakūnį ir kraują.