Sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių bendrojo pobūdžio ligoninėse, požiūris į darbo aplinkos veiksnius

Darbo aplinka plačiai nagrinėjama mokslo literatūroje, tačiau trūksta mokslinių tyrimų, skirtų pačių darbuotojų darbo aplinkos vertinimui ir ypač specifinėmis darbo sąlygomis išsiskiriančiame sveikatos priežiūros sektoriuje. Tyrimo tikslas. Ištirti sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių bendrojo pobūdžio ligoninėse, požiūrį į darbo aplinką ir sąsajas su sociodemografiniais veiksniais. Tyrimo medžiaga ir metodika. Tyrime naudota anketinė apklausa – subjektyvaus darbo aplinkos vertinimo klausimynas, siekiant nustatyti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į darbo aplinkos veiksnius. Tyrime dalyvavo 636 sveikatos priežiūros specialistai. Duomenų analizei buvo taikomi aprašomosios statistikos ir chi kvadrato (χ²) ir z kriterijaus metodai bei Phi arba Cramer‘s V koreliacijos koeficientai. Rezultatai. Respondentų nuomone, jų darbo aplinkoje nepalankiai veikia biologiniai (55,7 proc.), cheminiai (50,8 proc.), ergonominiai (44,8 proc.) ir fiziniai (43,1 proc.) darbo aplinkos veiksniai. Dažniausiai respondentų buvo minimos dezinfekcinės medžiagos (48,0 proc.), žmogaus kūno skysčiai (47,5 proc.) ir biologinės atliekos (36,0 proc.). Moterys dažniau nurodo nepalankius cheminius, fizinius bei ergonominius darbo aplinkos veiksnius negu vyrai (p<0,05). Slaugytojų padėjėjai ir slaugytojos nurodo daugiau ergonominių veiksnių, lyginant su gydytojais ar kitais specialistais (p<0,05). Išvados. Cheminiai ir biologiniai darbo aplinkos veiksniai veikia daugiau negu pusę respondentų. Moterys dažniau nepalankiai vertino fizinės, cheminės ir ergonominės darbo aplinkos veiksnius. Nustatytos sąsajos tarp lyties, pareigų ir fizinės, ergonominės ir cheminės darbo aplinkos vertinimo bei naktinio darbo ir cheminės ir biologinės darbo aplinkos vertinimo.