Nenusileidusios sėklidės morfologijos, padėties ir histologijos santykis

Reikšminiai žodžiai: kriptorchizmas, prielipas, Ad spermatogonijos, tubulių fertilumo indeksas, nevaisingumas. Darbo tikslas. Nustatyti sėklidės – prielipo santykio ir sėklidės padėties sąsajas su tubulių fertilumo indeksu bei tamsių (Ad) spermatogonijų ir kanalėlių santykiu sergantiems kriptorchizmu pacientams. Tyrimo medžiaga ir metodai. Prospektyvinėje studijoje ištyrėme 57 berniukus, 2013–2015 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Urologijos skyriuje operuotus dėl vienpusio kriptorchizmo. Berniukai su abipus nenusileidusiomis sėklidėmis ir įgytu kriptorchizmu nebuvo įtraukti į tyrimą. Orchidopeksijos metu įvertinta nenusileidusios sėklidės – prielipo morfologija ir sėklidės padėtis. Atliktas nenusileidusios sėklidės biopsijos histologinis tyrimas. Bioptatas fiksuotas 2 proc. glutarataldehidu, nudažytas toluidino mėliu ir ištirtas šviesiniu mikroskopu, padidinus 400 kartų. 1 μm storio preparatuose buvo skaičiuojamas tubulių, germinacinių ląstelių ir Ad spermatogonijų skaičius; apskaičiuotas tubulių fertilumo indeksas bei Ad spermatogonijų ir kanalėlių santykis. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 statistine programa. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Pacientų amžiaus vidurkis – 1,42 ± 0,83 metų (nuo 0,58 iki 4,6 m.). Pagal nenusileidusios sėklidės ir jos prielipo santykį sudarytos 4 grupės: (I) normalus sėklidės – prielipo suaugimas 11 (19,3 proc.), (II) suaugimas tik prielipo galva – 22 (38,6 proc.), (III) suaugimas tik prielipo galvos dalimi – 17 (29,8 proc.) ir (IV) visiškas nesuaugimas – 7 (12,3 proc.). Pagal padėtį pacientai pasiskirstė 3 grupėse: (A) nenusileidusi sėklidė pilvo ertmėje 2 (3,5 proc.), (B) kirkšniniame kanale 16 (28,1 proc.) ir (C) ties išoriniu kirkšninio kanalo žiedu 39 (68,4 proc.). Ad spermatogonijų ir kanalėlių santykis buvo didesnis sėklidėse su normaliu komplekso suaugimu ir žemesne nenusileidusios sėklidės padėtimi. Statistiškai reikšmingas šio histologinio rodiklio skirtumas rastas tarp I ir II (p = 0,036), II ir III (p = 0,005), I ir IV (p = 0,027), III ir IV (p = 0,003) bei B ir C (p = 0,02) grupių. Tubulių fertilumo indeksas tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Išvados. Ad spermatogonijos, kaip normaliai vykstančio mažojo brendimo rodiklis, turi ryšį su sėklidės – prielipo suaugimo laipsniu. Taip pat germinacinių ląstelių vystymasis, išreikštas Ad spermatogonijų atsiradimu, yra susijęs su nenusileidusios sėklidės padėtimi. Vis dėlto tyrimo rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai dėl mažo tiriamųjų skaičiaus ir nenusileidusios sėklidės padėties bei morfologijos aprašymo sudėtingumo.