Eritrocitozės pasireiškimas širdies nepakankamumu sergančiam pacientui. klinikinis atvejis

Eritrocitozė yra apibrėžiama kaip būklė, kurios metu padidėja eritrocitų kiekis. Hemoglobinas paprastai būna daugiau negu 165 g/l moterims ir 185 g/l vyrams, hematokritas daugiau negu 48 proc. moterims ir 52 proc. vyrams. Eritocitozė gali būti santykinė ar absoliuti, pirminė ar antrinė. Klinikinėje praktikoje svarbu įvertinti, kad širdies ydos, plaučių bei inkstų ligos, navikai gali sąlygoti eritrocitozės, sunkinančios paciento būklę, atsiradimą. Eritrocitozė gali daryti įtaką trombozėms, širdies nepakankamumui pasireikšti, todėl svarbu laiku ją nustatyti ir gydyti. Pateikiamas 34 metų paciento, stacionarizuoto dėl įtariamo tromboflebito arba rožės, klinikinis atvejis. Pacientas prieš metus sirgo miokardo infarktu, buvo diagnozuotas lėtinis širdies nepakankamumas. Atlikus bendrą kraujo tyrimą nustatytas padidėjęs eritrocitų kiekis, hemoglobinas, hematokritas, diagnozuota eritrocitozė. Išsiaiškinta, kad eritrocitozė pacientui buvo nustatyta prieš metus, pacientas medikamentų nevartojo. Vyraujant širdies nepakankamumo požymiams įtariama antrinė eritrocitozė.